- marčpietis
- mar̃čpietis sm. (1) Grš, Vl, Skr marčios keliami pietūs per vestuves: Marčios pietūs bus mar̃čpietis ant veselijos J. Per marčpietį, kurį iškelia jaunosios svočia, apdainuojami jaunojo palydovai rš. Šešuras (tėvas vyro) prieš marčpietį įveda į saklyčią jautį į dovanas marčiai JR67. Per mar̃čpietį nuėmė Onelei vainikus Alk. Jau pavalgius marčpietėlį pakvies giminėles namučių važiuoti JV599.
Dictionary of the Lithuanian Language.